Ugdymo metodika darželyje
Ugdymo metodika – tai pamatas, kuris susideda iš kertinių akmenų.
Pedagogai vaikų ugdymą suvokia kaip kasdienę gyvenimo kūrybą, tad šiuolaikiškai ir inovatyviai pažindina vaikus su istorija ir kultūra, bei sudaro palankiausias sąlygas puoselėti savą gimtąją kultūrą.
Kviečiame susipažinti, kaip gimtosios kultūros pagrindu ugdomos vaikų kompetencijos:
Gamtos, aplinkos ir pasaulio pažinimas
Stebime mus supančią gamtą, pažįstame mūsų šaliai būdingus augalus. Mokomės dainų, ratelių, žaidimų, pasakojančių apie aplinką ir gyvūnus, mėgdžojame paukščių, gyvūnų garsus.
Šeimos, giminės, bendruomenės ir tautos tradicijų pažinimas
Pažindinamės su mūsų šaliai būdingomis tradicijomis. Išskirtinę reikšmę turi kalendorinių švenčių šventimas ir papročių pažinimas – tai leidžia vaikams giliau pajusti ritmingą gamtos pulsavimą ir laiko tėkmę.
Socialumo ugdymas
Paprotinio elgesio ir tradicinio etiketo mokymasis panaudojant įvairius tautosakos ir papročių pavyzdžius pratina vaikus vertinti savo ir kitų elgesį, moko elementarių bendravimo normų, padeda ugdytis emocijas ir elgesio kultūrą.
Komunikacija, gimtoji kalba
Liaudies pasakos, padavimai, sakmės, skaičiuotės, žaidinimai, patarlės, mįslės, greitakalbės, dainos ir kita tautosaka, įvairių regionų tarmių pažinimas ir savosios tarmės puoselėjimas ugdo kalbinę raidą, plečia vaiko žodyną.
Ritmiškumas, muzika
Seniausios kilmės muzika atitinka mažų vaikų muzikinį intelektą, plečia jų suvokimą ir raiškos galimybes.
Kūrybiškumas, dailė ir technologijos
Tradiciniai amatai, natūralios gamtinės kilmės, kūrybai naudojamos medžiagos, lavina vaikų motoriką, jautrumą ir kūrybiškumą.
Sveikatingumas, kūno kultūra
Mankštai sėkmingai pritaikomi ne tik vikrumo, bet ir kiti sportiniai liaudies žaidimai, tradiciniai šokiai, rateliai, skaičiuotės ir skanduotės.
Ugdymo metodika mokykloje
Ugdymo gimtosios kultūros pagrindu metodika – tai ugdymo pamatas, kuris susideda iš kertinių akmenų: sukurtos aplinkos, sutelktos nuostabios bendruomenės ir sukurtos unikalios ugdymo programos.
Pati tinkamiausia aplinka pirmiausia yra ta, kurioje vaikas jaučiasi saugus ir pasitikintis kitais.
Kaip mokomės
„Baltų šalyje“ gimtoji kultūra yra pamatas, ant kurio kuriame visą ugdymo procesą. Per metus vaikus lydi lietuvių mitologija, tautosaka, istorija, gamtos ir kalendorinis metų ritmas, papročiai bei tradicijos. Tačiau jų nepažįstame kaip atskirų temų – jos tampa kontekstu mokantis kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo, menų ir kitų dalykų.
Mums svarbu, kad vaikas ne tik įgytų žinių, bet ir suprastų jų prasmę, gebėtų jas susieti, pritaikyti ir panaudoti kurdamas. Todėl mokomės tyrinėdami, klausdami, diskutuodami, eksperimentuodami, spręsdami problemas ir įgyvendindami bendrus projektus. Siekiame, kad vaikas būtų ne pasyvus informacijos gavėjas, o aktyvus savo mokymosi proceso dalyvis.
Kūrybiškumą suprantame ne tik kaip meninę raišką. Tai gebėjimas smalsiai žvelgti į pasaulį, kelti klausimus, ieškoti skirtingų sprendimų, jungti jau turimas žinias su naujomis ir nebijoti bandyti. Todėl mums svarbus ne vien teisingas atsakymas, bet ir kelias, kuriuo vaikas iki jo ateina.
Mokymasis vyksta santykyje su kitu. Mažos klasės leidžia mokytojui pažinti kiekvieną vaiką, pastebėti jo stiprybes, individualų mokymosi tempą ir suteikti erdvės nežinoti, klausti bei klysti. Kartu mokomės bendradarbiauti, išgirsti kitą, prisiimti atsakomybę ir savo žiniomis bei gebėjimais prisidėti prie bendruomenės.
Norime, kad mokykloje įgytos žinios vaikui nebūtų skirtos tik užduočiai atlikti ar įvertinimui gauti. Mokomės tam, kad pažintume, suprastume, gebėtume veikti ir kurtume pasaulį, kuriame gyvename.
Mokymas(is) patiriant
Mokymasis per patyrimą yra pati seniausia mokymosi metodika – tai mokymasis veikiant, kai galimybė patirti mokymosi turinio prasmę derinama su kryptinga refleksija ir analize. Patirtinis mokymasis mokiniams yra įdomus, nes dažnai mokomasi neįprastoje aplinkoje – neretai lauko sąlygomis, gamtoje.
Aplinka, kuri ugdo
Vaikai mokykloje turi jaustis tiek fiziškai, tiek ir emociškai esą kaip namie: saugūs, pasitikintys aplink esančiais žmonėmis ir aplinka, jaustų jaukumą ir darną. Taigi, mūsų mokykloje aplinka kuriama tokia, kuri atlieptų būtent ten susibūrusių vaikų savijautą. Tik tuomet visos kitos aplinkoje esančios priemonės pagelbės vaikams puoselėti jų kūrybiškumą, skatinti žingeidumą ir veiklumą.
Mokymas(is) per trumpalaikius ir ilgalaikius projektus
Įgyvendindami įvairius projektus, vaikai mokosi nustatyti tikslus ir uždavinius, per skirtingą projektų apimtį suprasti laiko tėkmę ir planuoti, susikoncentruoti bei augina kantrybę. O svarbiausia, kad projektinės veiklos metu vaikai mokosi iš savos ir kitų patirties, supranta tiek individualaus darbo ir atsakomybės, tiek ir komandinio darbo svarbą.
Integruotas ir kontekstualus mokymas
Tęsiame ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programoje įtvirtintą metodiką ugdyti vaikus mokomųjų dalykų ir kompetencijų dermėje – tai ugdymas ne tik gaunant žinias, bet iškart panaudojant, išbandant, patiriant ir siejant jas tarpusavyje tiek laiko, tiek ir viso pasaulio kontekste. Vaikams mokymasis turi būti smagus, įtraukiantis, motyvuojantis, tad tam naudojame įvairias priemones ir aplinkas.
Vertybių puoselėjimas
Kasdieniškai tiek ugdymo procese, tiek leisdami laisvą laiką su vaikais puoselėjame mūsų bendruomenės ir visuomenės vertybes: pagarbą ir gerumą vieni kitiems, meilę savo šeimai ir aplinkai. Vertiname ir gerbiame kiekvienos šeimos vidinę kultūrą ir pasaulėžiūrą, stengiamės atliepti jas ir jų dermėje kurti savą ugdymo įstaigos kultūrą.
Individualus ir komandinis ugdymas
Kiekvienas vaikas turi savo unikalius gebėjimus, kuriuos tėvai ir mokytojai kartu stengiasi atskleisti ir puoselėti, bei individualų mokymosi tempą, į kurį būtina atsižvelgti pritaikant ir asmeninius mokymosi planus. Mokymasis kartu su kitais padeda suprasti savo ir kito išskirtinius gebėjimus, juos vertinti ir nukreipti bendram darbui grupėje.
Susidomėjote mūsų mokykla?
Parašykite mums ir susitarsime dėl išsamesnio pokalbio.