Metų ritmas
Vaikams labai patinka herojai, tad pagalvojome – kodėl gi jais negalėtų tapti mūsų pačių mitologinės būtybės?
Projektinės mėnesių temos nukreipia mus į platų aplinkos pažinimą. Kartu su vaikais atrandame sąsajas ir per mūsų herojus kalbamės apie istoriją, gamtos stichijas ir virsmus, tyrinėjame įvairiausius reiškinius ir bandome juos atskleisti kūryboje, susipažįstame su žmonių darbais ir profesijomis, gilinamės į patiriamas emocijas, mokomės jas atpažinti, priimti ir išreikšti.
Kad vaikų ugdymo procesas būtų smagus ir įtraukiantis, santykį su herojais pradedame nuo istorijos, kuri kviečia ne tik pažinti, kaip sudėliotas mus supantis pasaulis, bet ir klausti, kodėl jis toks ir kaip tokiu tapo. Siekiame atskleisti vaikams protėvių patirtį, gyvenimo būdą ir vertybes, iš kartos į kartą perduodamas per pasakojimus ir papročius.
Tačiau metų ritmas ir jį lydintys mitologiniai herojai mums nėra vien būdas pažinti etninę kultūrą. Jie tampa kontekstu visam ugdymo procesui. Kiekvieno mėnesio istorija atveria naują temą, o ši – galimybes tyrinėti, kurti, kalbėtis, bendradarbiauti, pažinti save, kitus ir aplinkinį pasaulį. Taip, sekdami metų ritmu ir pasitelkdami vaikams artimą istorijų bei herojų pasaulį, nuosekliai ugdome svarbiausias vaiko kompetencijas.
Pažinimo kompetencija
Skatiname vaiką būti smalsų – stebėti, klausti, tyrinėti, lyginti, bandyti ir pačiam ieškoti atsakymų. Per metų laikų kaitą, gamtos reiškinius, mitologinių būtybių istorijas, protėvių gyvenimo būdą ir šiandieninį pasaulį vaikai atranda priežasties ir pasekmės ryšius, mokosi samprotauti, spręsti problemas ir įgytas žinias sieti su savo patirtimi.
Technologijų pažinimas
Technologijas pažįstame per vaikui suprantamą, tikrą patirtį – tyrinėdami, kaip daiktai sukurti, iš ko jie pagaminti ir kaip veikia. Vaikai susipažįsta su įvairiomis medžiagomis, įrankiais, mechanizmais ir technologiniais procesais, konstruoja, eksperimentuoja ir išbando savo sumanymus. Senųjų amatų ir žmogaus sukurtų sprendimų pažinimą siejame su šiandienos pasauliu, skatindami vaiką ne tik naudotis tuo, kas sukurta, bet ir suprasti, kaip ir kodėl tai veikia.
Kūrybiškumo kompetencija
Mitologinis pasaulis palieka daug erdvės vaizduotei. Vaikai ne tik išgirsta istorijas, bet ir jas pratęsia, interpretuoja, vaidina, piešia, konstruoja, muzikuoja, kuria žaidimus ir savus pasakojimus. Skatiname ne atkartoti suaugusiojo pasiūlytą rezultatą, o ieškoti savo idėjų, eksperimentuoti, išbandyti skirtingus raiškos būdus ir atrasti daugiau nei vieną galimą sprendimą.
Komunikavimo kompetencija
Pasakos, sakmės, dainos, mįslės ir pokalbiai apie herojų patirtis tampa natūralia erdve kalbai augti. Vaikai mokosi klausytis, pasakoti, kelti klausimus, reikšti savo mintis ir jausmus, išgirsti kitą bei dalyvauti bendrame pokalbyje. Turtėja jų žodynas, gebėjimas kurti pasakojimą ir kalba išreikšti tai, ką jie mato, jaučia, patiria ir įsivaizduoja.
Socialinė ir emocinė kompetencija
Mūsų herojai patiria labai žmogiškus dalykus – baimę ir drąsą, pyktį ir džiaugsmą, draugystę, nesutarimus, pagalbą, atsakomybę ir būtinybę pasirinkti. Kalbėdamiesi apie jų patirtis vaikai mokosi atpažinti ir įvardyti savo emocijas, suprasti kito žmogaus jausmus, bendradarbiauti, tartis, spręsti konfliktus ir prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus. Taip auga vaiko savivoka, pasitikėjimas savimi ir gebėjimas kurti santykį su kitu žmogumi.
Kultūrinė kompetencija
Vaikas savo kultūrą pažįsta ne kaip kažką, kas priklauso tik praeičiai, o kaip gyvą pasaulį, kurio dalimi yra ir jis pats. Per mitologiją, tautosaką, muziką, šokį, papročius, kalendorines šventes, amatus ir kasdienes tradicijas vaikai atranda savo kultūros ženklus, jų prasmes ir ryšį su šiandiena. Taip pamažu kuriamas santykis su savo kultūrine tapatybe ir kartu mokomasi pastebėti bei gerbti kitų kultūrų savitumą.
Pilietiškumo kompetencija
Santykis su savo kraštu prasideda nuo to, kas vaikui artimiausia – šeimos, bendruomenės, gimtosios kalbos, vietos, kurioje jis gyvena, ir jos istorijų. Vaikai mokosi būti bendruomenės dalimi, rūpintis kitu ir aplinka, tartis dėl bendrų taisyklių, prisidėti prie bendrų darbų ir patirti, kad jų pačių veiksmai yra svarbūs. Taip pamažu auga atsakomybės už save, kitą, savo bendruomenę ir aplinką jausmas.
Taip vienoje herojaus istorijoje gali susitikti gamtos pažinimas ir matematika, kalba ir kūryba, emocijos ir santykiai, istorija, technologijos ir šiandieninis vaiko pasaulis. Metų ritmas suteikia ugdymui kryptį, mitologiniai herojai – istoriją ir prasmę, o vaiko smalsumas, žaidimas ir patyrimas tampa keliu į pažinimą.
Mėnesio ritmas
I savaitė
Susipažinimas su mėnesio projektine tema – herojumi ir jo suvokimu ankstesniais laikais: aplinka, kilmė, sąsajos su gamtos reiškiniu, kurį būtybė įkūnijo, pasaulio istorija, senieji papročiai ir tradicijos.
II savaitė
Šiuolaikinė aplinka ir tradicijos: šių laikų suvokimas, išlikę ar pakitę papročiai ir tradicijos, šių laikų gamtos reiškinių ir aplinkos suvokimas.
III savaitė
Žmogaus ir aplinkos sąsajos: su tema susijusios profesijos, emocijos, santykiai tarp žmonių, žmogaus ir aplinkos.
IV savaitė
Projektinės veiklos įgyvendinimas – žinių sustiprinimas ir apibendrinimas, kasdien primenant vaikams, ką nuveikėme per praėjusias tris savaites, – ir bendruomenės telkimas: tėvų supažindinimas su įgyvendinta mėnesio tema įvairiomis formomis – vakaronė, vaikų aplankai, aprašymas su nuotraukomis.
Susidomėjote mūsų darželiu?
Parašykite mums ir susitarsime dėl išsamesnio pokalbio.